Mano vardas – Marytė

Tikrais faktais pagrįstas romanas kalba apie vieną iš mūsų istorijos baltųjų dėmių – skaudžią „vilko vaikų" patirtį. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės, kad išgelbėtų savo vaikus, siuntė juos anapus Nemuno. Ir šie ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms.
 
Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje.
----
Kūrinys išrinktas 2012-ųjų „Metų knyga", apdovanotas Jono Marcinkevičiaus, Rašytojų sąjungos bei Patriotų premijomis. Knyga sulaukė didelio tarptautinio susidomėjimo ir puikių recenzijų užsienio spaudoje. Ji išversta į latvių, estų, lenkų, anglų, vokiečių, olandų ir ukrainiečių kalbas. Už šį romaną autorius 2018 m. buvo apdovanotas Georgo Dehio premija Vokietijoje. Didžiojoje Britanijoje kūrinys pateko į leidinio „The Times" sudarytų geriausių 2019 m. knygų sąrašą.